Projekto vykdytojas: UAB „AKVAVITA“
Projekto pavadinimas: Žaliųjų įpakavimo, paletizavimo ir technologinio proceso inovacijų diegimas įmonėje UAB „AKVAVITA“
Projekto kodas: NOR-LT09-ŪM-01-K-01-012
Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis: 2014 m. birželio 10 d. – 2017 m. balandžio 30 d.
Finansavimo šaltinis: projektas finansuojamas Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis
Projekto vertė: 3 198 773,54 Eur
Finansavimo intensyvumas: 41,5 proc.
Kontaktinis asmuo: projekto vadovė Aida Vaičiulytė, [email protected]

Projekto esmė

Lietuviai 90 proc. sumažins plastiko naudojimą butelių pakuočių gamyboje

Europos Komisijos duomenimis, kasmet plastiko gamyba pasauliniu mastu tendencingai auga. Praėjusiais metais visų plastiko gaminių svoris siekė beveik 350 milijonų tonų – vien Europos Sąjungos (ES) šalims tenka apie 15 proc. gamybos rinkos. Ši, šimtmečiais yranti medžiaga, naudojama statyboms, elektroniniams prietaisams, agrokultūrai ir automobilių pramonėje, tačiau didžiausia dalis, net 40 proc. – pakuočių gamyboje. Suvokdami tokios situacijos pasekmes, prie ES plastiko mažinimo skatinimo politikos prisideda ir lietuviai – UAB „Akvavita“ įgyvendino analogų neturintį, ekologišką taros pakavimo projektą, finansuojamą 2009–2014 m. Norvegijos Karalystės pagal Norvegijos finansinį mechanizmą.

„Ekologiniu požiūriu Lietuva sparčiai vejasi pažangiausias Europos valstybes: šalyje sėkmingai funkcionuoja taromatai, sprendžiami plastikinių maišelių gamybos ir naudojimo mažinimo klausimai, – sako UAB „Akvavita“ direktorė Aistė Miliūtė. – Be abejo, vien šių pastangų nepakanka, todėl svarbu nuolatos ieškoti inovatyvių sprendimų, leidžiančių keisti įpakavimui skirtų priemonių gamybą. Atlikti tyrimai parodė, kad vien pakeitus butelių pakavimo bei paletizavimo technologiją ir vietoje plėvelės pritaikius specialias žiedines juosteles su rankena, plastiko naudojimą galima sumažinti net 90 procentų.“

Moksliniai tyrimai ir skaičiavimai parodė, kad ši inovacija leidžia sumažinti ir kitus kaštus, reikšmingus tiek gamintojams, tiek ir valstybei. Taikant rišamąjį pakavimą, nebereikia naudoti specialaus šiluminio tunelio, todėl energijos suvartojimas mažėja net iki 63 proc. Be to, atsiranda galimybė ant paletės sutalpinti daugiau surištų butelių nei iki šiol, apdengus juos plėvele. Taip logistikos kaštų turėtų sumažėti apie 12 proc., anglies emisijos – 12 proc., oro taršos – apie 11 proc.

Projekto įgyvendintojų teigimu, iki šiol naudotas taros pakavimo metodas, butelius apdengiant tvirta plastiko plėvele, buvo gana patogus sprendimas transportavimui, tačiau neekologiškas. Rasti kitą būdą, leidžiantį patogiai supakuoti vandens ar vaisvandenių butelius, sumažinant gamybos kaštus bei sunaudojamo plastiko kiekį, buvo iššūkis net ir tarptautinių universitetų mokslininkams bei tyrėjams, su kuriais bendradarbiauta vystant projektą. Prototipų ir bandymų sumažinti plastiko naudojimą būta ir anksčiau, tačiau rišamasis pakavimas ir paletizavimas – pirmoji tokia technologija, naudojama pramonėje. Tikimasi, kad neekologiškų plastikinių plėvelių pakaitalas bus pripažintas rinkoje, o vėliau pritaikytas ir tarptautiniu mastu.

Bendra projekto vertė – 3 198 773,54 Eur, iš jų 1 327 628,08 Eur finansavo Norvegijos Karalystė, kuri su Ūkio ministerija vykdo Žaliosios pramonės inovacijų programą. Nuo 2014 m. birželio prasidėjęs projektas „Žaliųjų įpakavimo, paletizavimo ir technologinio proceso inovacijų diegimas įmonėje UAB „Akvavita“ truko beveik trejus metus, bendrovė jį įgyvendino su partnere iš Norvegijos – bendrove „Berg Holding“.

Projekto tęstinumas

Šio projekto dėka UAB „Akvavita“ taps daug konkurencingesnė tarptautinėje mineralinio vandens rinkoje ir tai padės įmonei įsitvirtinti vietinėje rinkoje. Tam, kad galėtų vykdyti kompleksinius tyrimus ir taikyti inovacijas, įmonė samdys tyrėjus ir pagalbinį personalą. Projekto vykdymo metu, sukurti sėkmingi ir inovatyvūs produktai bus tobulinami toliau, kadišliktų konkurencingi tarptautinėse rinkose.